Šiąnakt jis atsargus, tylus ir lėtas.
Jis eina taip, lyg slinktų per kaitrią laukinę Savaną. Neskuba.
Liečia kiekvieną žolelę, jaučia kailio šiurkštumą ir vilnos purumą. Lėtai merkia rankas į prieskonių indą.
Atsargiai nuskina gėlę, paliesdamas kiekvieną jos ryškų žiedą.
Jis eina taip tykiai, lyg šalia vyktų apeigos senoj medinėj bažnyčioj. Neskuba.
Jis žino, kad dar reiks palūkėti, kol saulė apšvies istoriją slepiančią sieną.
“…kvapas, kuriame sutelpa dykumų kopos ir laisvė”
Šiąnakt jis atsargus, tylus ir lėtas.
Jis eina taip, lyg slinktų per kaitrią laukinę Savaną. Neskuba.
Liečia kiekvieną žolelę, jaučia kailio šiurkštumą ir vilnos purumą. Lėtai merkia rankas į prieskonių indą.
Atsargiai nuskina gėlę, paliesdamas kiekvieną jos ryškų žiedą.
Jis eina taip tykiai, lyg šalia vyktų apeigos senoj medinėj bažnyčioj. Neskuba.
Jis žino, kad dar reiks palūkėti, kol saulė apšvies istoriją slepiančią sieną.
“…kvapas, kuriame sutelpa dykumų kopos ir laisvė”